- varškienis
- varškiẽnis, -ė adj. (2) 1. Pc žr. 2 varškinis 1: Mes tai verdam mėsienius, tarkainius, varškieniùs kukulius Kdn. Pūkines mėtas į varškieniùs pyragaičius dedam Bsg. 2. padarytas su įplakta varške: Sklėriuvienė padariusi varškienį dažinį – ne darbymečiai, taukus reikia pataupyti A.Rūt.
Dictionary of the Lithuanian Language.